- ankstyba
- ankstýbas, ankstýba bdv.
.
ankstyba
Look at other dictionaries:
ankstyba — ankstybà, õs sf. (tik gen.) žr. ankstyboji: Ankstybõs išleido Brs. Ankstybõs buvau išejęs vakar rytą Brs. Priejau ankstybõs Skd … Dictionary of the Lithuanian Language
ankstybas — ankstybas, a adj. (1), à (3) Š, Ds, Mlt, Gs; R 1. žr. ankstyvas: Šįmet mūsų ankstybas vasarojus Lp. Ankstyba dar valanda M.Valanč. Ankstybi javai kartais geresni, kartais blogesni J. Ankstybos roputės K. Ankstybos kriaušės B. Šiemet šėmmargė yra … Dictionary of the Lithuanian Language
ankstybas — ankstýbas, ankstýba bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgelsvys — apgelsvỹs, ė̃ adj. (3b) apygelsvis, gelsvokas: Apgelsvỹs beržas jau rodo ankstybą rudenį Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
kedenti — kedenti, ẽna, ẽno tr. 1. R, MŽ, N, K, M, Š, A1885,399, Lex88, S.Dauk, Prk, Ds, Mrj prieš karšimą pašyti (vilnas), pešioti; šiaip ką pašyti, ardyti: Vilnas kedenti yra paišioti su pirštais J. Tie beĩzai (vaikai) ar negal vilnas kedenti, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
kelsena — sf. (1) 1. kėlimasis iš guolio: Ankstyba kelsena suteikia sveikatą Blv. 2. kėlimas į viršų, rovimas: Dėl kerų kelsenos deselės reik Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
klingtelėti — klìngtelėti, ėja, ėjo intr. DŽ skambtelėti, žvangtelėti: Klingtelėjo sieninis laikrodis, pranešdamas ankstybą ryto valandą, bet kambarėlyje buvo jau šviesu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
panaudoti — 1. tr. R pritaikyti, pavartoti kokiam tikslui: Senieji kluonai panaudojami sandėliams, garažams ir pan. rš. Daug kur karštieji šaltiniai panaudoti žmonių gerovei rš. Tasai didis plotas žemės toli geriaus panaudojamas būti galėtų K.Donel1. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
prisistyroti — pakankamai prisibūti susitraukusiam ar sustirusiam: Nu, bobele, ir tu ankstyba, prisistyrosi per dieną Žem. Banda, prisistyrojusi tuščiuose laukuose, pasileido trobų linkui J.Balt. styroti; išstyroti; pastyroti; perstyroti; prastyroti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sėkla — sf. (1), sėklà (3) K, GGA1885,930, Dv, Prk, Rtr; SD169, H, R, MŽ, N, Sut, I 1. žiedinių augalų dauginimosi organas, grūdas: Obuolio sėkla, sėklytė, sėkliùkė DŽ. Sėklos gemalėlis NdŽ. Sėklų parduotuvė NdŽ. Karo (kabo) obuolys, ir matyt sėklos… … Dictionary of the Lithuanian Language
